išjoti

išjoti
išjóti 1. tr., intr. raitam iškeliauti: Išjojau, išjojau, į žalią girelę išjojau KlpD95. Ir išjojo trys bernyčiai balandžių šaudyti JV550. Ir išjojo sūnužiu du žirgučių girdyti KlpD9. Neverk, mergele, neraudok, jaunoji, kaip išjosiu, taip parjosiu StnD25. Lietuvis išjo[ja] į girę raitas, o parvažiuo[ja] važiuotas (miške pasidirba ratus) S.Dauk. Aš, išjódamas į kareivėlius, mečiau šviesų kardelį JD629. Išjojo ižg miesto DP61. Ant šakos raitas išjojo Sim. | Vaikai arklius išjojo į ganyklą J.Jabl. Išauš šviesus pavasaris, išjos broleliai žirgelius JD298. | Aš išjojau [į] karūmenę karužį karauti JD633. Lig išjojau žalią girę, išaušo aušrelė D26. O aš išjojau šimtą dvarelių RD120. Išjojau dešimt mylių, prijojau žalią girią (d.) Ob. | refl. tr.: Išsijósiu sau žirgelį ir pasiganysiu Š. 2. tr. išnešti, išgabenti; nudėti, pamesti: Kad netingėtum išjót šitas pamazgas karvei Ob. Tik viską išjok iš ratų, kad ko nepavogtų! Tj. Kas tas akėčias kur išjojo, kad nėkame nėr? Vkš. Turbūt vaikai bus išjoję kur nors mano žiedą rš. 3. tr. prk. atšipinti, išmušti: Į ką tą kirvį taip išjójo (išmušė ašmenis)? Skr. 4. tr. prk. išvaryti, išgrūsti: Ir jį vakar išjojo iš tenai J.Jabl. Išjójau iš stubos tą sukčių Skr. Išjos iš kailio visus mumis ta karė Ggr. Ji baisiai trokšta mane išjoti už vyro rš. 5. tr. M įpratinti arklį raitą nešti. 6. tr. prk. pavogti, išnešti: Vagys du arklius išjojo Kt. Nedėk in aikštės, po tam da kas išjõs Ktk. Nepalik namų nerakintų, ba svetimas inejęs gali ką nors išjóti Ds. Žiūrėk – šuva pagrandį išjojo Db. 7. tr. išmušti, išdaužti: Jau vėl langą išjojai! Šll. Ar nori, kad tau dantis išjóčiau?! Skr. \ joti; antjoti; apjoti; atjoti; dajoti; įjoti; išjoti; nujoti; pajoti; parjoti; perjoti; prajoti; prijoti; sujoti; užjoti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • išjoti — išjóti vksm. Výrai išjójo į žỹgį, į kãrą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • antjoti — (dial.) tr. 1. užjoti ant ko: Antjojęs kalną, pamatė miestą Krkl. 2. jojant užtikti, rasti: Ir antjojau (bejodamas užtikau, radau) girės viduj žalią liepuželę D58. Ir antjojėm vieškelelį, rūteliais barstytą D5. 3. jojant pasivyti: Būrelis antjojo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apjoti — tr. 1. aplinkui apkeliauti raitam: Apjojo bernelis aplinkui dvarą TDrV1. Mano vargelio su žirgu neapjosi, mano vargelio su kalaviju nesukaposi rš. | Apjoju arklį (pratinu arkliui odą bejodamas) SD230. ^ Viena subine devynis jomarkus neapjosi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atjoti — 1. tr., intr. atvykti, atkeliauti raitam: Dar nenušlaviau pusės kiemelio, žiūriu – atjoja bernų pulkelis (d.) Vlk. Ir atjojo jaunas bernytis (d.) Čb. Ir atjojo bernelis ant juodbėrio žirgelio KlvD24. Vaikesas prie mergesos atjoja su piršliu J.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dajoti — ×dajoti (hibr.) tr. žr. prijoti 1: Dajojau dvarelį, varteliai užkelti Srj. joti; antjoti; apjoti; atjoti; dajoti; įjoti; išjoti; nujoti; pajoti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdrepinti — išdrẽpinti 1. refl. Šts dosniai išdalyti: Neišsidrẽpink par daug, kad pats nepritrūktum Als. 2. intr. smarkiai išjoti: Daktaras išdrepino su arkliu par apluoką Plt. drepinti; apdrepinti; įdrepinti; išdrepinti; nudrepinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdribnoti — intr. ristele išjoti: Kur ans išdribnojo su drigantu? Dr. dribnoti; išdribnoti; pardribnoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išjodinti — 1 išjõdinti tr., išjodìnti J 1. LVI745 caus. išjoti 1: Užsodino ant arklio ir išjodino rš. Išjõdink mus par upį J. Išjodinau vaikioką pri Bladžiaus Pš. 2. prk. išmesti, išgrūsti: Jau Joną iš gimnazijos išjõdino Skr. jodinti; apjodinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išjodinėti — 1. tr., intr. apkeliauti jodinėjant: Visur išjodinėjau, niekur neradau J.Jabl. Išjodinėjau Ringos miestelį JV803. 2. tr. išmankštinti jodinėjant: Išjodinėk arklį, ir bus sveikas Š. 3. intr. išnešioti, išdėvėti jodinėjant: Pusę metų išjodinėjau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išjodyti — iter. išjoti: 1. Vyrai išjodė arklius dobilienon J. | O aš išjodžiau tris šimtus kiemelių ir vieną, o aš negavau tokios mergužėlės kaip tave JV371. 2. Pasidedi kokį daiktą, tai tuoj ir išjodo vaikai Užp. 3. Bekirsdamas žabus akmenyne, kirvį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”